|
|
|
|
|
| |
| Gyvenimo išminties aforizmai
| | Arthur Schopenhauer
| „Gyvenimo išminties aforizmai“ - ne tik svarbus Arthuro Schopenhauerio kūrinys, bet kartu ir knyga, pamėgta Lietuvos skaitytojų. Ji papildo ir plėtoja autoriaus svarstomas metafizikos ir etikos pagrindines problemas, o drauge pateikia ir praktinių nurodymų, padedančių susigaudyti kartais painokuose Schopenhauerio mąstymo vingiuose, nuorodų į kitus filosofus (nuo Sokrato iki Dekarto) ir kultūros fenomenų individualių vertinimų, kurie supažindina su epocha ir Schopenhauerio aplinka, jo požiūriu.
Knygoje nagrinėjamos problemos yra svarbios žmogui nuo seniausių laikų: tai garbė, orumas, pomėgiai, darbas, o pagrindinė - kaip laimingiausiai nugyventi gyvenimą. Schopenhaueris laimės pagrindu laiko asmeninius žmogaus bruožus ir vertybes. Tik savo viduje, savo dorybėse, savo individualiame mąstyme, žmogus gali rasti laimę; pasaulis yra kančių šaltinis, pilnas sielvarto ir nuobodulio - žmogus iš jo negali tikėtis laimės ar sėkmės, gali kliautis tik savimi. Stojiška ramybė ir iš budizmo atėjusios pesimistiškos kančios idėja yra pagrindiniai Schopenhauerio ramsčiai, kurių pagrindu jis stengiasi pamokyti skaitytoją, kaip elgtis kasdieniškose ir kritinėse situacijose. Pats autorius sako, kad vargu ar atsiras, kas norėtų gyventi pasaulyje, kokį jis vaizduoja, tačiau skaudinantis žmogaus naivumą ir nepagrįstą savimeilę pasaulio vaizdavimas turi teigiamą poveikį - padeda suvokti, kas iš tiesų vertinga ir pasijusti laimingam.
|
|
|
|
